in/out

Lėtai, neatitraukdamas akių nuo jos, atsiklaupia ant kelių, pasiekęs jos rankas suspaudžia savo delnukuose,- Pasakyk tik vieną, ar yra nors lašelis vilties,kad vėl būsi su manim?,- žiūri jai į akis, visas viduje verda, nežino kur dėtis, jei jos atsakymas bus neigiamas, viskas Aftono nebebus, nusižudys tas vaergšas, gi žino ji kad jis be jo paprasčiausiai niekas

aww, net ant kelių atsiklaupė afton. pati čelsė tai vat tikriausiai jei galėtų, susigraudintų. pati atsiklaupė, kad jų akys maždaug vienam lygy būtų, nepatiko jai žiūrėt iš viršaus į afton.
- aišku būsiu, juk dabar viskas beveik susitvarkė. - šyptelėjo. kliudė gal tik tai, kad čelsė iš klano išmesta, o afton negalės tada dažnai su ja būt, jei pats nenori būt išmestas. bet dabar tai nebuvo svarbiausias dalykas.

- Prisiekiu meile mano, dabar viskas bus kitaip, bus daug geriau,- užtvirtintas linkteli galvytę, ir stipriai ją apglėbia, tiksliau priglaudžia prie savo tvirtos krūtinės, lėtai nuleidžia galvą jai į plaukus, užsimerkia,- Dabar būsi laiminga, girdi? Nebeleisiu tau kentėt,-pabučiuoja jos viršugalvį, vėl apkabina,- Jei rėikės išeisiu iš Volturių, kad tik būčiau su tavim,- tyliai ištaria

- tu neprivalai dėl manęs palikt šeimos, gal aš pati dar ten grįšiu, nesirūpink taip, sutariam? - sumurmėjo ir pakėlė galvą, kad jo akis matytų. - kelkis. - išsivadavo iš jo rankų ir pati atsistojo. svarstė, ką jai dabar daryt, demetrio gal vieno jos namuose nepaliks.

- Mažute,- kiek nesusipratęs šypteli, bet tuo pačiu ir suraukia kaktą,- Kaip aš galiu nesirūpint,tu mano gyvenimas, supranti? Šeima jie man ar ne, tu svarbesnė, ir aš bet ką padarysiu...Nori galiu Aro užmušt, Marcus'ą , Caių visus, atsisėsiu į vado vietą ir apdarysiu tvarką po galais, o tu eisi dabar su manim, eisi į Volterą aišku? Ką nori jie tegul daro, bet būsi su manim, ir viskas..Pasakiau ir šventa,- toks įsijautęs va kalba, kaip koks prezidentas jaučias,gelbėjantis pasaulį, va reiktų jam pagalvot apie savo klaną,ir atėjus šitai minčiai kiek sustoja kalbėt, žiūri įdėmiai į Chels,- Kuriam savo klaną?

- aš taip tave tik prarasiu. - susiraukė. - nenoriu to. ką tu padarysi prieš visus volturius? - sudrebėjo pagalvojus, ką aftonui jie padaryt gali. - nereikia man jokio kito klano, tik kad tu būtum su manim, aišku? - jei jis vistiek ką nors darytų, pultų volturius ar dar ką nors kvailo, čels tikriausiai net nenorom ir savo galią panaudotų, buvo pasiruošus ji viskam, kad tik aftoną išsaugotų.

- Ką aš padarysiu? Tikriausiai per mažai mane pažysti, aš galiu viską saulute,- pakilnoja antakiukus, ir prieina arčiau jos, rankutėmis pagaliau jau drąsiai apglėbia jos liemenį,- Beprotiškai tavęs pasiilgau,- nusišypso,pirštuku švelniai perbraukia per jos skruostuką, ir visai ne vietoj iškritusią plaukų sruogą užkiša už ausies,- Gal pakviesi mane į svečius?,- išsišiepia,

- nenoriu, kad rizikuotum. - papurtė galvą. iš vis tikriausiai būtų geriau, jei dabar apie tai jie nekalbėtų, nes čelsė jautėsi žiauriai laiminga čia su juo, o visokie apmąstymai tik gadino jai džiaugsmą. - mano kambary yra demetris. - sudvejojo. abejojo, ar jis labai norės aftoną matyt po viso to, kai jie pykosi ir nekentė vienas kito.

Tk išgirdęs tą vyrišką vardą savaime sugniaužė kumsčius jei už nugaros,- Kodėl jis pas tave?,- visa ta žavi šypsena kažkur išgaravo,rimtas ir gan piktas žiūri į ją

aišku tokios reakcijos ir tikėjos čelsė, bet slėpti vistiek nieko negalėjo ir nenorėjo. - neseniai sutikau merginą, kuri man grąžino atmintį, tuo pačiu ir jam. kadangi seniai matėmės, demetris užsuko pas mane kavos. - šiek tiek atsitraukė nuo aftono ir pažvelgė jam į akis. - manai, kad tave išdaviau? - kilstelėjo antakį.

- Nieko nemanau,- pasimetęs nusuka galvą kažkur į šoną, tada nuleidžia.Rankutes prisiglaudžia prie savęs, kiek trypia kojom, tai įprotis, senas blogas įprotis, iškart parodo, su tom kojom kada susinervina vyras

na štai ir vėl tas pats. čels tyliai atsiduso. tik jai taip kvailai gali viskas susiklostyti. - jis man tik draugas, aftonai. tarp mūsų nieko nebuvo, nėra ir nebus. - kalbėdama žiūri į jo kumščius tarsi laukdama, kada jie atsileis.

Linkteli galvyte, nenori pykdyt ir gąsdint jos su šitom savo nesamonėm, švelniai atleidžia tuos kumsčius, pažiūri jai į akis,- Žinai kaip man nepatinka, kai pas tave lankosi kiti vaikinai,- perkreipia lūpytes kažkur į šoną, atsidūsta

papurtė galvą.- jau spėjau užmiršt, kaip tu pyksti. - bet čelsė suabejojo, ar jis taip pat pyktų, jei čia būtų koks nors kitas vaikinas, o ne demetris. kažin ar pats aftonas pas merginas nevaikšto. čelsę tai visą laiką, kai su ištrinta atmintim buvo, pabučiavo tik tas suskis jazzas, bet aftonas tikriausiai tiek kantrybės neturėjo ir ne vieną merginą į lovą nusitempė.

Stebi ją,- Apie ką galvoji? Atrodai tokia susirūpinus,- nuišypso, parodydamas savo tobulus dantukus , prieina arčiau jos

- apie nieką, nesvarbu... - iš pat pradžių greit atsakė. bet va neramino jos tas klausimas, tai padvejojus ir galiausiai nusprendė bandyt laimę, gal nesupyks. - o tu ėjai pas panas? - nusišypsojo. kažink, ar labai pyktų, jei jis eitų, bet vistiek įdomu.

- Tai vis dėlto apie šitą mąstei,- nusijuokia, pažiūri jai į akutes, prieina kiek arčiau jos ir paėmęs jos rankutes, suneria jų abiejų pirštukus,- Saulyte juk žinai, kad ir koks atrodyčiau aš mergišius, amžinai tai už užpakaliuko tai dar už ko paemu, bet noriu, kad žinotum viena..Tai tik mano charakterio bruožas, aš taip pažaidžiu va o daugiau viskas, nieko rimčiau, esu per daug bailys ir neišdrysčiau tavęs išduoti

- juk aš tau nieko negalėčiau padaryt, kad pas kitas eini. - čelsė ne iš tokių pabaisių merginų, kurios visada pasiruošusios kočėlą, kastetą ir pistoletą priklausant nuo to, kaip vaikinas nusižengė. pati juk dažnai su demetriu būdavo ir tikriausiai daug jam nervų išgadino. nors nuo tų jo žodžių geriau pasidarė.

Išsišiepia,- Myliu tave,- delnukais , žiūrėdamas jai į akutes, švelniai apglėbia jo skruostus ir pagaliau priartėja prie jos lūpų, lėtai savąsia praveria ir pūsteli šilto oro jai į lūpytes, kiek erzindamas, tada paprasčiau užsimerkia ir su visa meile prisiglaudžia prie jos lūpų, ima jas švelniai bučiuoti

šiek tiek pasistiebia, apkabina jo kaklą ir taip prisitraukia jį arčiau. kita ranka nuslysta per jo nugarą žemyn, apsistoja ties liemeniu. atrodė, kad tos vietos, kurias jis lietė, ėmė kaisti, o visu kūnu ėmė tekėti kažkas panašaus į elektros srovę. norėjo pasakyt, kad myli jį labiau, bet net mintis nekilo nutraukt bučinį.

Rankute slysdamas nuo jos skruostų pasiekia jos rankutę ant jo liemens, ją paema ir vėl suneria jų pirštukus, tik šį kart daug stipriau

vis karščiau jį bučiavo, suspaudė jo ranką savo delne. tikėjos, kad demetris susivoks ir taktiškai pasišalins. aišku gaila, kad taip išėjo, bet kai ji buvo su aftonu, visa kita atrodė nereikalinga.

Nusišypso, kilsteli ją ant savo rankučių ir įsineša į vidų ją